Kas yra šviesa?
Šviesa yra energijos forma. Ji sklinda bangomis ir gali keliauti net per tuščią erdvę. Skirtingai nei garsas, šviesai nereikia oro ar vandens, kad judėtų.
Didžioji dalis šviesos, kurią matome, atkeliauja iš Saulės. Ji per maždaug 8 minutes pasiekia Žemę. Be šviesos nebūtų nei šilumos, nei gyvybės.
Kaip šviesa juda?
Šviesa juda tiesiomis linijomis, kol kažkas jos nesustabdo. Ji gali atsispindėti, lūžti arba būti sugeriama. Šie procesai paaiškina daugelį kasdienių reiškinių.
Atsispindėjimas
- Veidrodis atspindi beveik visą šviesą.
- Dėl atsispindėjimo matome save.
- Lygūs paviršiai sukuria aiškų atvaizdą.
Lūžis
- Šviesa pakeičia kryptį, kai pereina iš oro į vandenį.
- Dėl to šaukštas stiklinėje atrodo „sulūžęs“.
- Lūžis padeda susidaryti vaivorykštei.
Kaip atsiranda spalvos?
Balta šviesa iš tikrųjų sudaryta iš daugybės spalvų. Kiekviena spalva turi skirtingą bangos ilgį. Mėlyna šviesa turi trumpesnes bangas nei raudona.
Objektai atrodo spalvoti todėl, kad sugeria dalį šviesos ir atspindi likusią. Pavyzdžiui, žalias lapas sugeria daugumą kitų spalvų, bet atspindi žalią. Mūsų akys ir smegenys tą atspindėtą šviesą paverčia spalva.
Šviesa ir šešėliai
Kai šviesa negali praeiti pro objektą, susidaro šešėlis. Šešėlio dydis priklauso nuo atstumo iki šviesos šaltinio. Arčiau laikomas daiktas sukuria didesnį šešėlį.
Ką galime pastebėti kasdien?
- Saulėlydžio metu šviesa tampa rausva ar oranžinė.
- Vandens lašai sukuria vaivorykštę.
- Stiklas gali praleisti šviesą, bet medis – ne.
Kodėl svarbu suprasti šviesą?
Šviesa padeda mums tyrinėti pasaulį. Ji naudojama mikroskopuose, teleskopuose ir fotoaparatuose. Suprasdami šviesą, galime paaiškinti, kaip veikia akys, ekranai ir net Saulės energija.
Šioje kategorijoje rasite aiškius atsakymus apie šviesos greitį, spalvas, vaivorykštes ir kitus įdomius reiškinius. Mokslas tampa suprantamas, kai jį suskaidome į paprastus žingsnius.