Tema

Debesys – Kaip susidaro ir kodėl jie keičia dangų?

Debesys – tai vandens lašeliai arba ledo kristalai, plūduriuojantys ore. Jie susidaro, kai vandens garai atvėsta ir susikondensuoja aukštai danguje. Debesys gali atnešti lietų, sniegą arba tiesiog uždengti Saulę. Šioje temoje aiškiai paaiškiname, kaip jie formuojasi ir ką pasako apie orą.

Kaip susidaro debesys?

Vanduo iš ežerų, upių ir vandenynų garuoja į orą. Šiltas oras kyla aukštyn ir vėsta. Atvėsę vandens garai virsta mažyčiais lašeliais arba ledo kristalais – taip gimsta debesys.

Trys būtinos sąlygos

  • Vandens garai ore.
  • Kylantis ir vėstantis oras.
  • Dulkės ar smulkios dalelės, prie kurių gali prisijungti lašeliai.

Kodėl debesys balti ar pilki?

Debesų lašeliai išsklaido Saulės šviesą į visas puses. Kai šviesa išsisklaido tolygiai, debesis atrodo baltas. Kai debesis storas ir tankus, jis praleidžia mažiau šviesos ir atrodo pilkas ar net tamsus.

Ką reiškia tamsūs debesys?

  • Juose daug vandens lašelių.
  • Jie storesni ir sunkesni.
  • Dažnai atneša lietų ar audrą.

Pagrindinės debesų rūšys

Debesys skirstomi pagal aukštį ir formą. Vieni primena pūkus, kiti – sluoksnius ar bokštus. Skirtingi tipai rodo skirtingas oro sąlygas.

Dažniausiai sutinkami tipai

  • Kamuoliniai (Cumulus) – balti, pūkuoti, dažnai gražią dieną.
  • Sluoksniniai (Stratus) – dengia dangų kaip pilka antklodė.
  • Lietaus debesys (Nimbostratus) – atneša ilgą lietų.
  • Kamuoliniai lietaus debesys (Cumulonimbus) – sukelia audras ir perkūniją.

Kaip debesys susiję su orais?

Debesys padeda prognozuoti orą. Aukšti ploni debesys gali pranešti apie artėjančius kritulius. Dideli bokšto formos debesys dažnai reiškia stiprią liūtį ar perkūniją.

Debesys yra svarbi vandens ciklo dalis ir nuolat keičiasi. Stebėdami jų formą, spalvą ir judėjimą, galime geriau suprasti, kas vyksta atmosferoje.