Kas suteikia dangui spalvą?

Saulės šviesa atrodo balta, bet iš tikrųjų ją sudaro daug spalvų. Kai šviesa patenka į Žemės atmosferą, ji susiduria su oro molekulėmis ir mažomis dalelėmis. Dalis šviesos išsisklaido į skirtingas puses.

Kodėl dangus mėlynas?

• Mėlyna šviesa sklinda trumpesnėmis bangomis.
• Trumpesnės bangos lengviau išsisklaido ore.
• Dėl to mėlyna spalva matoma iš visų pusių.

Kodėl saulėlydžiai būna raudoni?

Vakare Saulė yra arčiau horizonto. Jos šviesa turi įveikti ilgesnį kelią per atmosferą. Mėlyna šviesa išsisklaido dar prieš pasiekdama akis, todėl matome daugiau raudonų ir oranžinių atspalvių.

Kas dar keičia spalvas?

• Dulkės ir dūmai ore sustiprina raudonus atspalvius.
• Drėgmė gali padaryti dangų šviesesnį.
• Tarša kartais sukuria neįprastus violetinius ar gelsvus tonus.

Kitos įdomios dangaus spalvos

Kartais dangus tampa pilkas prieš lietų. Audrų metu gali atsirasti žalsvas atspalvis. Retais atvejais galima pamatyti purpurinius ar net vaivorykštinius efektus, kai šviesa lūžta per ledo kristalus ar vandens lašelius.

Kas vyksta už Žemės ribų?

• Mėnulyje dangus atrodo juodas, nes nėra atmosferos.
• Marsas turi rusvą dangų dėl dulkių.
• Kitų planetų spalvos priklauso nuo jų atmosferos sudėties.

Kodėl svarbu suprasti dangaus spalvas?

Dangaus spalvos padeda suprasti, kaip elgiasi šviesa. Jos rodo, kokia yra oro sudėtis ir kokios sąlygos vyrauja atmosferoje. Stebėdami dangų galime pastebėti orų pokyčius ir geriau pažinti mūsų planetą.

Dangaus spalvos yra aiškus įrodymas, kad net paprasčiausi kasdieniai reiškiniai turi mokslinį paaiškinimą. Suprasdami juos, geriau suvokiame, kaip šviesa ir oras kuria pasaulio grožį.