Kaip susidaro sniegas?

Sniegas formuojasi debesyse, kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Vandens garai ore tiesiogiai virsta ledo kristalais. Šie kristalai auga, jungiasi ir krenta žemyn kaip snaigės.

Kodėl snaigės skirtingos?

• Kiekviena snaigė auga skirtingomis sąlygomis.
• Skiriasi temperatūra ir drėgmė debesyje.
• Kristalai formuoja šešiakampes, simetriškas struktūras.

Kaip susidaro ledas?

Ledas atsiranda, kai vanduo užšąla. Vandens molekulės sulėtėja ir susijungia į tvarkingą kristalinę gardelę. Dėl šios struktūros ledas užima daugiau vietos nei skystas vanduo.

Kodėl ledas plaukia?

• Užšalęs vanduo tampa mažiau tankus.
• Jo kristalinė struktūra turi daugiau tarpų.
• Todėl ledas laikosi vandens paviršiuje.

Skirtumas tarp sniego, šerkšno ir krušos

Ne visi balti krituliai yra vienodi. Sniegas formuojasi iš ledo kristalų debesyse. Šerkšnas susidaro ant paviršių, kai vandens garai sušąla tiesiogiai ant jų. Kruša formuojasi audros debesyse, kur stiprūs oro srautai kelis kartus pakelia ir apšaldo vandens lašus.

Kaip atpažinti?

• Sniegas – lengvos, švelnios snaigės.
• Šerkšnas – ploni ledo kristalai ant žolės ar langų.
• Kruša – kieti, apvalūs ledo gabaliukai.

Kodėl ledas slidus?

Ant ledo paviršiaus susidaro labai plonas vandens sluoksnis. Spaudimas ir trintis jį dar labiau ištirpdo. Šis sluoksnis sumažina trintį, todėl paviršius tampa slidus.

Kodėl svarbus sniegas ir ledas?

Sniegas veikia kaip šilumos izoliacija ir saugo augalus nuo stipraus šalčio. Ledynai kaupia gėlą vandenį ir lėtai jį išleidžia pavasarį. Sniegas ir ledas yra svarbi Žemės vandens ciklo dalis.

Sniego ir ledo reiškiniai parodo, kaip temperatūra keičia vandens būseną. Šie paprasti fizikos procesai formuoja žiemos kraštovaizdį ir daro įtaką visai planetai.