Kas yra dirvožemis?
Dirvožemis – tai smulkių uolienų dalelių, vandens, oro ir gyvų organizmų mišinys. Jis dengia Žemės paviršių plonu sluoksniu. Nors atrodo paprastas, jis yra pilnas gyvybės ir cheminių procesų.
Iš ko jis sudarytas?
- Mineralinės dalelės iš suskilusių uolienų.
- Humusas – suirusios augalų ir gyvūnų liekanos.
- Vanduo ir oras tarp smulkių porų.
- Bakterijos, sliekai ir kiti maži organizmai.
Kaip susidaro dirvožemis?
Dirvožemis formuojasi, kai uolienas ardo vėjas, vanduo, ledas ir temperatūros pokyčiai. Šis procesas vadinamas dūlėjimu. Smulkios dalelės maišosi su pūvančiais lapais ir kitomis organinėmis medžiagomis.
Kas pagreitina formavimąsi?
- Lietus ir upių vanduo.
- Šalčio ir šilumos ciklai.
- Augalų šaknys, ardančios uolienas.
- Gyvūnų veikla dirvoje.
Dirvožemio sluoksniai
Dirvožemis turi kelis sluoksnius, vadinamus horizontais. Viršutinis sluoksnis yra tamsiausias ir derlingiausias. Giliau esantys sluoksniai turi daugiau mineralų ir mažiau organinių medžiagų.
Pagrindiniai horizontai
- O sluoksnis – organinės liekanos paviršiuje.
- A sluoksnis – derlinga augalų augimo zona.
- B sluoksnis – susikaupę mineralai.
- C sluoksnis – suirusios uolienos dalelės.
Kodėl dirvožemis svarbus?
Be dirvožemio negalėtų augti augalai. Jis tiekia maisto medžiagas, vandenį ir atramą šaknims. Dirvožemis taip pat saugo anglies junginius ir padeda reguliuoti klimatą.
Kas nutinka, jei dirvožemis pažeidžiamas?
- Mažėja derlingumas.
- Didėja erozija.
- Silpnėja ekosistemos.
Kaip galime jį saugoti?
Tinkamas ūkininkavimas ir augalų dangos išlaikymas padeda išsaugoti dirvožemį. Miškai ir pievos apsaugo paviršių nuo erozijos. Atsakingas elgesys leidžia išlaikyti dirvožemį sveiką ateities kartoms.
Dirvožemis – tai gyvas ir nuolat kintantis sluoksnis, kuris palaiko gyvybę sausumoje. Jo supratimas padeda geriau vertinti ir saugoti mūsų planetą.