Kas sukelia žemės drebėjimus?
Žemės paviršius suskirstytas į dideles tektonines plokštes. Jos juda labai lėtai, vos kelis centimetrus per metus. Kartais plokštės užstringa, o įtampa kaupiasi. Kai įtampa staiga išsilaisvina, žemė sudreba.
Kur dažniausiai vyksta drebėjimai?
- Plokščių sandūrose.
- Vandenynų dugne.
- Kalnų formavimosi zonose.
Kas vyksta drebėjimo metu?
Energija sklinda bangomis per žemę. Šios bangos vadinamos seisminėmis bangomis. Jos gali judinti pastatus, medžius ir net kalnus. Kuo daugiau energijos išsiskiria, tuo stipresnis drebėjimas.
Kaip matuojamas stiprumas?
- Naudojama magnitudės skalė.
- Kuo didesnis skaičius, tuo stipresnis drebėjimas.
- Skirtumas tarp 6 ir 7 magnitudės yra daug didesnis, nei atrodo.
Ar žemės drebėjimus galima numatyti?
Mokslininkai stebi plokščių judėjimą ir matuoja įtampą. Jie gali nustatyti rizikos zonas, bet tikslaus laiko pasakyti negali. Todėl svarbu statyti pastatus, kurie atlaiko drebėjimus.
Kaip žmonės saugosi?
- Statomi lankstūs, stiprūs pastatai.
- Rengiami evakuacijos planai.
- Mokoma, kaip elgtis drebėjimo metu.
Kodėl svarbu suprasti žemės drebėjimus?
Žemės drebėjimai padeda suprasti, kaip juda mūsų planeta. Jie atskleidžia, kad Žemė nuolat keičiasi. Suprasdami šį reiškinį, galime geriau pasiruošti ir apsaugoti žmones bei miestus.
Žemės drebėjimai yra natūrali ir svarbi planetos dalis. Jie primena, kad mūsų pasaulis yra gyvas ir nuolat judantis.